Ateityje, 2040-aisiais, įsivaizduoju miestus, kuriuose tvarumas, technologijos ir bendruomeniškumas dera tarpusavyje, kurdami geresnę gyvenimo kokybę visiems. Pasirinkčiau temą – tvarią ir įtraukią urbanistiką, siekiančią sukurti miestus, kuriuose žmonės gyvena sveikiau, patogiau ir darniau su gamta.

Kaip atrodytų ši ateitis?

1. Žalieji miestai – miestų centruose dominuoja žaliosios erdvės, parkai, vertikalūs sodai ant pastatų sienų, o gatvėse – daugiau dviračių takų nei automobilių. Savarankiškai augantys medžiai ir biofiliniai pastatai padeda reguliuoti temperatūrą ir oro kokybę.


2. Pažangus viešasis transportas – savaeigiai elektriniai autobusai ir greitosios magistralės su hiperloop tipo traukiniais leidžia keliauti greitai, patogiai ir be taršos. Asmeniniai automobiliai yra retenybė – dalijimosi platformos ir autonominiai elektromobiliai pakeitė tradicinį transportą.


3. Energetinė nepriklausomybė – miestai naudojasi tik atsinaujinančiais energijos šaltiniais: saulės baterijos ant visų pastatų, vėjo jėgainės miesto pakraščiuose ir energiją kaupiantys išmanieji tinklai užtikrina, kad energija niekada neišsenka.


4. Technologijos bendruomenės labui – dirbtinis intelektas ir daiktų internetas prisideda prie miesto valdymo: gatvių apšvietimas reguliuojamas pagal žmonių judėjimą, atliekų rūšiavimas vyksta automatiškai, o miesto resursai paskirstomi efektyviausiai.


5. Socialinė įtrauktis – kiekvienas gali dalyvauti miesto sprendimų priėmime naudojant virtualias platformas, kuriose bendruomenės teikia siūlymus ir balsuoja už pokyčius. Skaitmeninis švietimas, prieinamas kiekvienam, užtikrina, kad niekas neliktų nuošalyje nuo naujų technologijų teikiamų galimybių.



Kodėl ši ateitis geresnė?

Ši ateitis leistų žmonėms gyventi švarioje, sveikoje ir draugiškoje aplinkoje. Žmonės nešvaistytų laiko spūstyse, kvėpuotų švariu oru, turėtų daugiau erdvės bendravimui ir asmeniniam tobulėjimui?