Kadangi nenumaldomai artėja pensijinis amžius(jei nebus pratęstas), tai į 2040 keliauju žinodama, kad jau būsiu užtarnautame poilsyje. Labai norėtųsi tikėti, kad senatvė mūsų šalyje bus ori, kad per likusius penkiolika metų pasieksime tą lygį, kad nereikės galvoti, ar pakaks maistui ir vaistams sumokėjus mokesčius. O išėjus į užtarnautą poilsį, norėtųsi ir daugiau laiko skirti kultūrai, pomėgiams, naujiems pirmiems kartams.Juk pradirbus trisdešimt penkeris ir daugiau metų, to nusipelnėme. Tikiu, kad Lietuvos valdžia ras būdų, kaip kelti atlyginimus ne tik sau, bet ir teisingai įvertins mūsų Lietuvai atiduotą laiką, jėgas ir sveikatą. Tikiuosi, kad ir sveikatos apsauga reaguos į žmogų čia ir dabar, gydytojai gaus tinkamą atlyginimą, kad nereiktų darbo ieškoti svetur, kad pagalbą gausime čia ir dabar, o ne po pusmečio,arba ir išeisime anapilin nesulaukę, nes trūksta gydytojų ir milžiniškos eilės, gydytojai dirba privačiai, o daugelis neturi už ką susimokėti, nors visą gyvenimą mokėjo draudimo įmokas.Paradoksai...Tikiu ,kad viskas pasikeis į gerą, kad ir mes , ir mūsų vaikai, ir mūsų anūkai gyvens kaip priklauso tikram EUROPIEČIUI.